- sulig
- 1 sulìg praep. su gen., dat., acc., instr. Rtr, DŽ, NdŽ, sùlig Pv; LL121, sulýg K, LD427(Vlkv), Klvr; N, M, L, Rtr
1. Lzd, Mrs, Kb, Kkl, Upn, Ktk, Pnd, Dglš iki, ligi (žymint daikto buvimo ar veiksmo paplitimo erdvėje ribą): Dubysos pakraščiais dar ledai, o vanduo taip pakilęs, maž sulig lieptu Žem. Sulìg krūmais buvo [v]anduo – tokia marmalynė paežerėj Všn. Vanduo siekė sulig kaklo Rdm. Arkliai sulýg pilvu gavo parplaukštuot MitI71(Klp). Lietus dav[ė] – vandinio sulìg kulnu [i](iki kelių) Drsk. Jau Vincas baloje sulyg ausų BsV284(Graž). Sniego pripustyta sulìg tvartu Aps. Brenda per sniegą sulig keliais Žm. Prikraudavo sulig durų ir šieno, ir rugių, ir miežių Dgč. Aš daržinės galą primečiau sulìg juosta, sulìg stogo viršumi Jn(Kv). Ar puodą pripilt sulig lygumu? Pbs. Jūsų sijonai sulìg pakinkiais Erž. Drabužėliai buvo sulýg pėdukėm Dkš. Ilgio tai sulýg žeme Plv. Ir prisiartinęs kirto smaką, kad tas sulìg juostos žemėn inlindo (ps.) Lp. Kalnai su kalnais, sulig marių kraštais NS1170. Jei kokia šaknis pusė[je] yra pagadinta, ir tą sulig pagedusiąja vieta nupjauti S.Dauk. ^ Kas sulig ausų yra skoloj (žmogus skolinta kepure) suv. Gaidys ant vartų, uodega sulýg žemės (varpas) BsM27.
2. iki, ligi (žymint judėjimo pabaigos ribą, vietą, kurios link einama, kuri veiksmo pasiekiama): Seniau velnias vedžiodavo: žmogus atvažiuoja sulìg savo kaimu, suka ir vėl važiuoja aplink Rz. Nuraudonavo, sulig žeme pasilenkė LzP. Labai žemai skrido lėktuvas – sulìg stogais Lnkv. Daržo tai nė kokio: sulig langais užariame prie lauko Žem. Apara sulìg nose (prie pat namų) Vgr. Medį sulyg žeme nukirsti KBI32. Nenujosi, nenujosi, bernužėli, sulìg margu, sulìg margu dvaružėliu JV214. Viešpatie, tavo gėrybė išeit (iškanka) sulig dangumi BPs36,6. ^ Kiemo valgis sùlig vartais Aln. Didi dalelė sulìg meteliais, aukšti kraiteliai sulìg varteliais (d.) Ds. Didi dalelė visam viekeliui, aukštas kraitelis sulig vartelių LTR(Ob). ║ palei, pagal (nurodant vietą, netoli kurios kas yra ar vyksta): Tas ežeras nuo plento netoli, sulyg Gižais Vlkv. Sulýg mumis da liko n'išdegę Gs.
3. OsG167 kartu su (žymint laiką, kuriam prasidedant atliekamas koks veiksmas): Sulyg diena prisikėlėm MŽ. Kas gi sulig gaidžiais kelias? Grž. Sulìg saulės tekėjimu reikia kelties berniokui Sl. Šiandien atsikėliau sulig pusryčiais J.Jabl. Sulìg diena viskas apsiruošta Ėr. Sulig dienai reikdavai padaryt tą darbą ir išeit į lauką Mšk. Sulig ta diena visi sukilo dirbti J.Jabl. Sulýg ta diena vaikas pasidarė kitoks Grš. Sulìg sutemstant po lauką [dirbame] Rm. Sulìg šviesa numon važiuo[ja] KlvrŽ. Sulig saulės leidimu būsiu namie Grž. Sulig lytu parejau Šts. Mūsų salonuose, sodiečių pirkiose sulig įėjęs žinosi, kame esąs LzP. Sulìg metais (vos sulaukęs metų) i pradėjo vaikščioti [vaikas] Rdn. Atsidūrė vėl Rygoj sulig minute Rz. Sulig tuo kartu, sulig ta diena ligonis ėmė vis silpnyn eiti J.Jabl. Vaistai padėjo sulig davimu Lk. Sulìg šium vakaru ka tavęs čia nė dūko nebūtų! Krš. Sulig tuo sykiu daugiau jo nemačiau Krkl. Mano valgykla sulìg tamstom (kol išvažiuosit) tegyvuos Lnkv. Sugrįžo namo ir sulyg tuo metu nustojo gėrę arielką Rp. Sulìg pirmutine diena prisirinko daugybė paukščių BM93(Brž). Sulig pabėrimu [ugnies] tuoj viduryj aslos atsiradus didžiausia krūva auksinių piningų LMD(Sln). Žemaičiai tikėjusys, jog žmonės sulig smerčiu nepasibengantys S.Dauk. Tu pasigesi manęs, matuše, sulig šiuo rudeneliu LTR(Krp). Jau prapuldžiau jaunas dienas sulýg šiuo rudenėliu JD1093. Sulig tais žodžiais šmėkla pragaišo M.Valanč. Sulig ištarimu žodžio nebeliko namų Lnkv. Sulig tuo pamanymu ir užmiršau Pn.
4. iki (žymint laiką, iki kurio kas vyksta): Gyveno [vyras su pačia] labai meilingai sulìg pat amžiaus galo BM297(Vdk). Sulyg pradžiai XIX šimtmečio gyventojus to kaimo laidota BsV4. Aš tų žemlapių sulig šiuolaik neregėjau A1884,12. Valdykies, švogreli, sulyg šiuo vakarėliu NS1164. Nuliūdimai neapleido jo sulig grabo Pt. Auk, sūneli dobilėli, sulig rudenėlio LTR(Lkč). ^ Mėnuo sulig pietų viršuj šviečia, o popiet pragaišta (lino žiedas) LTR.
5. Ėr, Rz, LD427(Ad), Vdn, Klt žymint dydžio ar kurios kitos ypatybės vienodumą su lyginamu dalyku: Rugiai šiemet sulig žmogum didumo Kur. Pušaitės sulig žmogum KzR. Kada bandą ganiau, tę buvo didžiausios pelkės, medžiai sulig žmogaus stuomeniu LKT167(Vdžg). Žolė didelė, sulig rugiais Mrj. Bulbės niekis, ale balandos sulìg manę (juok.) Mžš. Pastatė kartį sulig stogu Grž. Mergiotė sulìg tėvu Ob. Ans jau sulìg munim išaugęs Trk. Vaikas buvo toks mažutis, sulyg nykščiui tiktai didumo BsPII306. Grūšnios didumo sulìg kumščiu Sv. Kur jau didelis – sulìg šuniu tupinčiu Jnšk. Aš nekoks – sulìg gaidžiu Km. Sulig slenksčio aukštumu, sulig piesto drūtumu – tai tavo, sesute, rinktinis LTR(Šmk). Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumiam S.Dauk. Sveikatos turėjo sùlig arklio LKT363(Rdš). Sulig munim tura metų Šts. Šuva sulìg žmogum razumą turėjo Sb. Jis ir kitus, jam sulýg senus, išsiviliojęs Sch175. ^ Žadas sulig žagu, regėjimo nė nago LTR(Šts). Sulìg komuoliu didumo, sulìg apvyniu lengvumo (pūslė) Užp.
6. žymint, su kieno veiksmu ar būsena lyginamas koks veiksmas, būsena: Ana nor štarkiuoti sulìg kitais, bet nebgal J. Sulig kitų pigiai pardaviau Ln. Sulìg tų laikų ana buvo mokyta Ktk. Sulìg metais da yr kitos (senos moterys) stiprios Grž. Nepaneš Kazys sulìg manim Ds. Kas gali iššokt sulìg juo? Ml. Sulig saũ (pagal savo jėgas) Jonokas visa ką padaro KlbIII19(Lkm). Sulìg mano amžiaus tu tik duktė Lnkv. Anas miegodavo sulig kokiu ponu J.Jabl. Diedas geria, i ana (žmona) sulìg juo išgeria Klt. Ale kiek suryja karveliai – sulìg višta! Ob. Aš žinau sulig juo Kp. Žinomas dalykas, jog toli jam buvo sulyg Sereikai V.Piet. Jūs nieko sulyg manimi nedarykiat BB2Moz20,22-23.
7. žymint lyginamų objektų atitikimą kokiu nors atžvilgiu: Sulìg uždarbiu i pensija Bsg. Turianti kavalierių sulìg josios amžiaus Skdv. Ne sulìg savęs vyrą gavo Aln. ^ Sulig nosia ir parėdas LTR(Grk). Sulig audėjos ir audeklas LTR(Dkk). Sulig stogo ir lašas Al. Sulìg turtu i skrynia Mšk. Sulìg žemės ir vaisius Krns. Sulig medžiu ir liemuo LTR(Vl). Sulig vištos ir kiaušinis PPr276. Sulìg gyvoliu ir prusnos Šll. Sulig gyvulio ir bamba LTR(Jnš). Sulìg (Sulýg Gž) Jurgio ir kepurė, sulìg nosies tabakerka Užp.
8. pagal (žymint veiksmo motyvą, pagrindą): Sulig viskuo matai, kad meluoja Grž. Kožnas elgias sulìg savo protu Plšk. Sulig teisybei tai kas tę žino, kap tę buvo LD427(Pns). Sulig teisybės tai taip negali būti LD427(Škn). Kiekvienas žmogus sulìg savim pasirenka darbą KzR. Muzikantas griežia meliodiją, o šokikai sulig jos šoka LTR(Auk). Vystas sulìg sijonu austas, juodas Rg. Laikėm gyvulius, laikėm avių pulkus – sulìg ūkio Mšk. Gauna devyniasdešim rublių, tai sulig moteriškos gerai Dkk. Sulìg rugiais: ka rugiai geri, tada labai sunku [pjauti, rišti] LKT249(Rd). Sulig cukraus įdėjimo galiama ir stipraus alaus padirbt Krs. Nebuvo sulìg mano skoniu [vyro] Šln. Sulig galvos tai kito tokio paieškot reikia Rgv. Aš nedabojau, ar bagota: ėmiau sulìg savo širdies Lp. Sulìg žiema būs šilta [vasara] DūnŽ. Gyvolius pirmąkart į ganyklą išgena sulìg šilima, sulig tuo, kumet žolė pradeda želti Vkš. Aš sulìg paso buvau Kaišiadoryse Plm. Sulyg tokį tavo gražumą turi būti ir balselis anioliškas Blv. Sulìg mano nuomone NdŽ. Kažin, ar sulig savo išgalių galėsiu ką padaryt? Grž. ^ Gyvenk sulig kišenės išgalios KrvP(Vlkv). Svetį priimk sulig rūbais, o išleisk sulig protu Bdr.
9. ligi (žymint kiekio tikslumą): Bugalteris nesuka, atiduoda sulìg kapeikos DūnŽ. Atpyliau, atsvėriau tiek pat, grūdas sulig grūdo Ėr. Kiek daba laiko – pasakyk man sulìg minute (minutės tikslumu)! Rm. ║ žymint kiekio ribą: Sausos malkos visos sulìg pagaliu Pn. Visi sulig vienu susirinko Ėr. Sušlapau sulig paskutinio siūlo galo Ds. Juos nurengė sulìg nuogumu Lnkv.
10. nusakant veikimo būdą: Sakiau: pasitrauk sulig gerumu Žem. Linkėjo jiems sulig geru krikštyties S.Dauk.
11. pasak: Bernas, kur tarnauja pas ūkinyką, tas sulìg biržiečių bandinykas Brž.
×12. (plg. l. według) pabrėžiant minties objektą: Ką sulig mergaitėmis (kai dėl mergaičių), tai abudu tėvai laikėsi senos rutinos: iš motinos globos tiktai į vyro rankas LzP.
◊ dienà sulìg dienõs netaupiai: Gyvena anie bet diena sulig dienos LTR(Klp).sulìg ausų̃ labai smarkiai, plačiai (išsižioti): Išsižiojo sulìg ausų̃ ir tyli Lp.sulìg [tà] dienà tuoj pat: Kaip tik supratau, kad mergė taisos pri muno vyro, sulìg dienà atleidau Vkš. Sulig diena važiuosiam į numus, kaip tik leidimą duos Šts. Sužinosiu, kad tyčiom koks žmogus suvedžiotas, – išvysiu sulig ta diena! rš.sulìg kãklo daug, sočiai: Tėvas prigaudė žuvų, tai valgėm visi sulìg kãklo Vrn.sulìg laikù ne amžinai, iki tam tikro momento: Sulig laiku su ąsočiu neši vandenį – nutruks ąsa, ir tiek Grž.sulig [sàvo] nósimi pagal savo padėtį: Sulig savo nosim ir draugus pasirenka, o su mumis visai nesideda Gs. Ne sulig savo nosim nešies Ds.sulìg šiuõ laikù tuoj pat: Sulig šiuõ laikù kad išeitumei iš muno trobos! LD427(Lkv).sulìg tà dienà nesirūpinant rytojumi, netaupiai (gyventi): Gyvena sulìg tà dienà Ktk. Kad anas aždirba, ale sulìg tà dienà (tuoj išleidžia) Mlt.sulìg tuõ sykiù (tám kar̃tui) labai trumpam: Jam bus sulìg tuo sykiù, ką jam įduosi, t. y. jis tuo suės, pražudys J. Jam viskas sulig tam kartui Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.